Centric Talks. Debesų kompiuterija (1 dalis)

Šiuo metu apie 94 % visų verslo įmonių, vienokia ar kitokia forma naudojasi debesų kompiuterijos paslaugomis. 30 % įmonių savo IT biudžetų jau skiria specialiai CLOUD paslaugoms. Tikimasi, kad 2021 - aisiais metais debesų kompiuterija arba CLOUD infrastruktūros paslaugos augs 35 %. Todėl antrojo #Centric IT Lietuvoje podcasto tema - Debesų kompiuterija. Šis ☁️ terminas nėra negirdėtas, tačiau tikrai ne visi vienodai suprantame, kas tai yra. Apie debesų kompiuteriją šioje laidoje diskutuoja #Centric IT Lietuvoje IT vadovas Tadas Jarockas, Aurelijus Vaičiulionis (Komandos ir produkto vadovas) bei svečias Dovydas Rimeisis (Cloud sprendimų architektas). Kviečiame žiūrėti!

Centric Talks. Debesų kompiuterija (1 dalis)

Sveiki. Esame „Centric IT Sollutions Lithuania“ studijoje ir šiandieną turime du svečius, su kuriais pabandysime pakalbėti labai įdomia tema, kuri yra pakankamai plačiai nuskambėjusi ir žinoma. Tačiau, esu tikras, niuansų apie ją dar bus galima išgirsti labai daug. Tai yra debesijos sprendimai arba dar kitaip vadinamas Public Cloud. Tai paprastumo dėlei mes šią visą laidos temą vadinsim paprasčiausiu Cloudu ir norėčiau paprašyti prisistatyti mūsų studijos svečius. Pradėkime nuo Aurelijaus.

Taip, tai sveiki. Esu Aurelijus. Dirbu „Centric IT Solutions Lithuania“. Esu komandos vadovas. Didžiąją laiko dalį Centrice dirbau su vidinės Cloud valdymo platformos kūrimu. Ir šiuo metu padedu savo komandai vystyti šį produktą toliau.

Dėkui. Ir Dovydai?

Sveiki. Mano vardas Dovydas. Aš esu Cloud sprendimų architektas. Šiuo metu dirbu kompanijoje „Cloudeon“. Ten daugiausia dėmesio skiriu viešo ir hibridinio Cloudo sprendimams. Na ir, sistemų saugumui taip pat.

Patogumo dėlei ir paprasčiausiai dėl to, kad mums atrodo taip bus paprasčiau, mes Debesų kompiuteriją vadinsim paprasčiausiai Cloudu. Na, mes, kaip techniniai žmonės, prie to labai tikrai pripratę. Kartais terminai ilgi lietuviški rėžia ausį, dėl to paprastumo dėlei...

Tikėsimės, kad kalbininkai nesupyks.

Jeigu supyks, tai mes jų kalbą įrašysim ir įdėsim į Cloudą. Tai va. Šiek tiek skaičių pradžiai. „Gartner“ analitikų kompanija prognozuoja, kad 2022-aisiais metais debesų kompiuterijos arba Cloudo paslaugų rinka perlips 500 milijardų dolerių, pasaulinė. Šiuo metu apie 94 % visų verslo įmonių, vienokia ar kitokia forma naudoja Cloudo paslaugas. Na, turbūt daugeliui matytas „Ofice 365“, yra viena iš jų. 30 % įmonių savo IT biudžetų jau skiria specialiai Cloudinėms paslaugoms. Ir tikimasi, kad 21-aisiais metais debesų kompiuterija arba Cloudo infrastruktūros paslaugos augs 35 %. Na, tai iš tikrųjų yra didžiulė rinka, yra didžiulės galimybės ir, iš tikrųjų, tas dalykas yra dar ne vėlu pradėti į tą traukinį įšokti. Tai, iš tikrųjų, norėčiau paklausti savo kolegų, kas tas Cloudas ir kuo jis yra įdomus ir novatoriškas, ir kuo jisai skirias nuo to supratimo, kurį mes turėjom anksčiau su IT infrastruktūra.

Jo, tai sveiki visi. Tai iš tikrųjų esu girdėjęs žmonių ir pats anksčiau taip vadinęs, kad Cloudas iš tikrųjų yra kažkieno kompiuteris kažkur kitur padėtas. Na, kažkieno resursai, kuriais tu nuomojiesi ir naudojiesi. Bet iš tikrųjų Cloudas yra žymiai daugiau. Cloudas, kaipo apibrėžimas Cloudo, tai yra, kad turime kažkokių skaičiavimo tinklų ar atminties resursų, ir mes juos sujungiame į vieną visumą, kuri iš toli iš tikrųjų atrodo kaip Cloudas. Ir tais resursais galima naudotis ne tik paprasčiausioms talpinimo paslaugoms ar skaičiavimams, bet tos paslaugos yra teikiamos kaip servisai, nebūtinai kaip kažkokia nuoma įrenginių. Tai tie servisai yra suabstraktintam lygmenyje ir juos gali naudoti tiek infrastruktūros inžinieriai, tiek programuotojai, tiek kiekvienas iš mūsų kiekvieną dieną tuos resursus galim pasiekti per internetą.

Tai tada galbūt reikėtų paaiškinti, o tai koks skirtumas? Na, kompiuteris yra kažkieno ir yra kažkur arba aš turiu savo kompiuterį, pasistatęs savo įmonėje ar, galų gale, darbe po stalu. Ir tokių atvejų yra buvę gyvenime. Tai, na, kodėl tai yra geriau? Juolab, tai yra ne mano ir aš galbūt nežinau, kas ten yra ir kas jį prižiūri. Arba galbūt niekas neprižiūri. Gal ten dar po baisesniu stalu pastatyta viskas?

Iš tiesų, tai man atrodo, kad, kaip Aurelijus pastebėjo tą, Cloudas yra kažkieno kompiuteris, tai yra tinkamas paprasto lygio paaiškinimas. Bet iš tiesų, kai mes kalbam apie tą kitą kompiuterį ar kitus kompiuterius, mes turim suprasti, kad tai yra didžiulis tinklas didelių sudėtingų duomenų centrų, su krūva serverių, su pasirūpinta fizine sauga, su pasirūpintu aukšto lygio patikimumu. Ir pasirūpinta paprasta prieiga naudotis tais resursais. Tai yra, Cloudo tiekėjai stengiasi padaryti Cloudo paslaugas kaip įmanoma prieinamesnes savo klientams. Tai mano kompiuteris po stalu gali būti, na, nežinau, dings ofise elektra, ko gero aš jau jo negalėsiu pasiekti. Jeigu kalbam apie Cloudo tiekėjus, tai jie turi didelius duomenų centrus, su dubliuotais elektros įvadais, dubliuotais tinklo įvadais ir visu kuo kitu. Ir taip pat tie duomenų centrai taip pat yra tarpusavyje apjungti ir jie savo paslaugas kuria taip, kad, nežinau, net ir įvykus kažkokiai katastrofai, kritinei nelaimei, būtų galimybė kliento programas, kažkokias aplikacijas, duomenų bazes startuoti kitame duomenų centre arba, kai kuriais atvejais, netgi klientui nepajausti, jog įvyko kažkokia nelaimė. Tai lygis yra šiek tiek kitoks negu, kad tiesiog kompiuteris po stalu. Aišku, galima kažką panašaus pasiekti ir pačiam. Na, bet tada reikia rūpintis keliais duomenų centrais, kolokacija, serveriais, jų pirkimu, konfigūravimu iki to žingsnio, kada jau būtų galima tiesiog naudotis tomis skaičiavimo paslaugomis ar resursais.

Jo, tai, kaip kolega minėjo, iš tikrųjų, turbūt Cloudo pagrindiniai teigiami bruožai, tai yra tas lankstumas ir patogumas pradėti naudotis tais resursais ir paslaugomis.

Na, jeigu viskas taip atrodo puikiai, tai tada klausimas, turbūt, na, vis tiek Cloudo provideris arba tiekėjas rūpinasi tiek ir dvigubu elektros tiekimu, tiek ir dvigubu arba trigubu interneto ryšio kanalų buvimu, tai, turėtų atrodyti, kad tai kainuot turėtų pakankamai brangiai. Ar kaip tai yra iš tikrųjų?

Na, priklauso šiaip, iš tikrųjų. Tokio vienareikšmiško atsakymo, kas yra pigiau – ar naudotis savo duomenų centrą, ar naudoti Cloudines paslaugas. Ne visada gali teigti, kad, pavyzdžiui, Cloudas yra pigiau ar Cloudas yra brangiau. Priklauso tikriausiai ir nuo tavo aplikacijų, kurias naudoji ir kurias tu, tarkim, migruoji į Cloudą ir kokius Cloudinius servisus naudoji. Ar tu naudosi kažkokias aukšto pasiekiamumo funkcijas, ar tu norėsi kažkokių ugniasienės paslaugų ir panašiai.

Dar jeigu papildant dėl kainų skirtumų, dažnai kažkokios įmonės, kurios keliasi į Cloudą, na, sakykim, ateina laikotarpis, kada jų IT infrastruktūra, serveriai fiziniai artėja jau prie savo gyvenimo pabaigos. Tai yra, nebelieka garantijos, jau ir gedimų padažnėja, ir jie planuoja tada išmigruoti į Cloudą. Viena iš, nežinau, tokių paprasčiausių migravimo idėjų ir scenarijų yra tas, vadinamas lift & shift modelis. Kaip paprastai mes turim, na, ko gero, kažkokių virtualių mašinų, virtualių serverių ir mes jas tiesiog perkeliam vienas prie vieno pas Cloudo tiekėją. Ir toks tiesiog elementarus perkėlimas jis gali būti tikrai validus pirmas žingsnis, kaip mums greitai pereiti pas Cloudo tiekėją, pas kitą infrastruktūros tiekėją. Bet jeigu mes tiesiog užsisėdėsim ir paliksim viską taip, kaip buvo, taip, tikėtina, kad mūsų kainos, mūsų visas tas total cost of ownership gali išsipūsti ir būti brangiau negu, kad buvo pas mus iš pradžių. Reikia turėti omenyje, kad tokio tipo lift & shift migravimo scenarijai dažniausiai atneša didesnius kaštus ir tuo pačiu skatina vartotojus Cloudo rinktis aukštesnio lygio paslaugas, jeigu mes kalbam apie virtualias mašinas, mes kalbam apie Infrastructure as a Service (IaaS), tai klientai yra skatinami rinktis Platform as a Service (Paas) ar Software as a Service (SaaS) sprendimus. Ir dažnai, optimizavus architektūrą, galbūt atlikus kažkokį ir įplatformingą, pavyksta tuos kaštus sumažinti ar bent jau prilyginti prieš tai buvusios infrastruktūros kaštams. Ir tuo pačiu, greičiausiai netgi padidinti tą patikimumą, kurį mes turim savo sistemoms.

Jo, ir čia Dovydas, tikriausiai, paminėjo vieną iš Amazono Whitepaper aprašytų šešių emigravimo būdų į Cloudą. Tai vienas iš jų, kurį Dovydas paminėjo, vadinasi Rehost, kuomet paimi aplikaciją iš savo kažkokio serverio ir perkeli į Cloudinį. Tai, jo, vienas iš pigesnių migracijos būdų. Bet vienas iš brangesnių migravimo būdų, kurie iš tikrųjų pakelia kainą, vadinasi rearchitecture – kuomet tu iš tikrųjų turėsi perrašyti dalį savo programos, kad ji pilnai išnaudotų visus Cloudinius servisus, visus Cloudo privalumus. Ar ten būtų Kubernetes servisas, aukšto pasiekiamumo servisai, ar tai duombazės Platform as a Service (PaaS), kaip po paslaugą naudojančios. Tai tokiu atveju reikia perbraižyti ir pačią architektūrą pergalvoti, ir šiek tiek perrašyti aplikaciją. Tai, iš tikrųjų, tokiu atveju būtų labai dideli kaštai pereinant į Cloudą.

Na, bet turbūt tie dideli kaštai vėliau, tikimasi, kad atsipirktų mažesnėm Cloudo hostinimo kainom, nes galvojant tas paslaugas iš Cloudo, kurios nėra, vadinasi serverless, kai nėra virtualios mašinos, nėra serverio, kurį reikėtų prižiūrėti Cloude, yra paprasčiausia paslauga, kuri teikiama ir ją galima naudotis ir ji yra scalinama dažnai pagal poreikius. Ir taip sukuriama pridėtinė vertė. Gerai, pakalbėkim šiek tiek apie paslaugas. Įvairūs Cloud paslaugų vendoriai, tiekėjai, na, jie turi jau dabar, nesumeluosiu, šimtus paslaugų, kurios debesyse yra teikiamos. Na, taip iš karto pagalvojus turbūt, į galvą ateina keletas jų: duomenų bazių paslauga įvairių gamintojų, web servisų paslauga, load balanseriai. Kokių dar yra, kurios, na, dažnai naudojamos ir dažnai sutinkamos, ir įdomios būtų paminėti?

Na, tai tikriausiai paminėjai pačias populiariausias. Tai tarkim, virtualių mašinų virtualizavimo paslaugas. Taip pat populiarėja paslauga iškelti aplikacijas deploymentą į Platform as a Service (Paas) lygį, kuomet programuotojai tiesiog jau nebemato virtualių mašinų, jie tiesiog mato, kad tai yra kažkokia platforma, į kurią jie gali paleisti savo aplikaciją. Iš tikrųjų jie gali pasirinkti ar tai maždaug „Windows“ ar „Linux“ platforma, bet kas yra po apačia, ar atnaujinti ten tos sistemos jiems nebereikia.

Tai jo, jeigu papildyti, yra tų paslaugų, kaip minėjot, kas yra susiję su infrastruktūra, su platforma, bet taip pat yra ir paslaugų, kurios leidžia, sakykim, klientui lengviau migruoti į tą patį Cloudą. Yra duomenų bazių migravimo paslauga, yra, pavyzdžiui, „AWS” siūlo sąlyginai paprastą migravimą iš „Oracle“ duomenų bazių į jų „Aurora Data Base“. Aišku, jeigu mūsų ta „Oracle“ duomenų bazė turi šiek tiek daugiau logikos prirašyta, nebūtinai tai bus labai paprasta. Galybė yra saugumo sprendimų, kadangi vis tiek, kai mes keliamės iš On Premise į Cloudą, šiek tiek keičiasi ir saugumo koncepcija ir visos tos paradigmos. Tai tiesiog dalinai edukacinė, dalinai tokia atitiktį užtikrinanti priemonė gali būti. Tai visi didieji Cloudo provideriai tokias priemones siūlo ir jos iš tiesų padeda klientui tiek jaustis labiau užtikrintai atliekant migraciją, tiek ir iš esmės lengviau visa tai atlikti.

Iš Cloud paslaugų teikėjų minėjote „AWS”, tai yra „Amazon“ Debesų kompiuteriją. Gerai žinomas yra „Microsoft Azure“, siūloma platforma. Kokių yra dar ir kuri iš jų, na, nekorektiškas klausimas, bet galėčiau paklausti, kuri iš jų yra geresnė?

Jo, tai tikriausiai kiekviena platforma turi savo teigiamų ir neigiamų savybių. Taip pat kompanijos, kurios renkasi naudoti vieną ar kitą Cloudo tiekėją, jos renkasi pagal savo patirtį ir pagal savo aplikacijas, kokias jie turi. Galbūt ta kompanija turi partnerystę su kuriuo nors iš Cloudo tiekėjų. O tai taip vienareikšmiškai teigti, kad vienas Cloudas yra geresnis už kitą, galbūt negalima. Nebent kalbam apie tuos pagrindinius žaidėjus. Tai dažniausiai jie lyginami, tai dažniausiai „Microsoft Azure“, „Google Cloud“, tikriausiai, „Oracle Cloud Infrastructure“ ir „Amazon“. Bet jų yra ir žymiai daugiau, tikrai. Gan didelis skaičius Cloudo tiekėjų.

Turim pavyzdį iš Kinijos, „Alibaba Cloud“. Kad ir kaip bebūtų, jisai yra pakankamai didelis savo mastais. O kalbant, Aurelijus labai teisingai, pastebėjo apie tai, na, kad negalim įvardint, kad kažkuris Cloudas yra geresnis ar blogesnis bendrai. Bet galbūt yra kažkokių paslaugų, kuriose vienas tiekėjas, na, pripažįstamas kaip geresniu. Jeigu kalbėtume apie „Google Cloud“, tai jų vaizdų atpažinimo technologijos, na, iš tiesų, yra ko gero geriausios rinkoje, lyginant su tuo, ką siūlo konkurentai dabar tokio tipo as a service paslaugose. Ir vėlgi, gali žaisti daug dalykų. Gali būti, kad vienas Cloudo tiekėjas turi savo duomenų centrus, savo regioną kažkokioje geografinėje lokacijoje, kuri mums yra aktuali. Kitas galbūt neturi. Arba gali būti, vėlgi, kaina kažkokios paslaugos, kuri mums yra labai labai svarbi. Pas vieną Cloudo tiekėją kaina yra ženkliai mažesnė, na tai ir, galų gale, tai šiek tiek prisideda prie mūsų sprendimo priėmimo.

Jo, ir tas kainos faktorius, tikriausiai, yra labai aktualus mažesnėms kompanijoms, kurios ruošiasi migracijai į Cloudą. Tarkim, vienas Cloudo tiekėjas tas paslaugas, kurių mums reikia, gali pasiūlyti su mažesne kaina iš pradžių, bet ilgesniu laikotarpiu ta kaina išauga. O kitas Cloudo tiekėjas iš karto yra sudėliojęs savo kainų modelį taip, kad iš karto tu susimoki gana didelę sumą, kad išmigruotum, bet vėliau ta kaina yra pakankamai stabili. Tai irgi priklauso nuo to, kiek įmonė pasiruošusi investuoti ir kokia yra strategija migravimo.

Galbūt grįžtam prie paprastesnės paslaugos, kuri suprantama tikrai visiems – elektroninis paštas, ar ne? „Gmail“ tas pats arba „Microsoft Office 365” – tai yra Cloudinės paslaugos ir dažnam kyla klausimas: tai gerai, tai kur mano paštas vis tik yra? Kaip galėtumėt atsakyt į šį klausimą?

Tai, paprasčiausias būtų atsakymas – kažkieno kito kompiuteryje. Bet realiai tas paštas yra tuose pačiuose duomenų centruose ar pas „Microsoft“, ar pas „Google“, ar pas Amazon, kur veikia ta paslauga. Na, elektroninis paštas yra labai dažnai sutinkamas pavyzdys, kai mes kalbam apie Software as a Service (SaaS) tipo paslaugas. Ir ką tai reiškia? Tai reiškia, kad mes esam klientai, mes nesam kažkokie programuotojai, mes nepalaikom infrastruktūros, mes norim naudotis elektroniniu paštu, mes galbūt norime dalintis savo kalendoriais, matyti kontaktus įmonės viduje ir čia yra tokia grynai vartotojiška paslauga. Tai, kaip ir bet kuri kita Cloudo paslauga, jinai veikia kažkokiuose serveriuose. Be abejo, tam reikia ir skaičiavimo resursų, reikia duomenų saugyklų, kur laikyti visus tuos laiškus. Dėl to paprastai tie serveriai, kurie aptarnauja mūsų „Gmail“ ar mūsų „Microsoft 365”, yra tuose duomenų centruose, paprastai per kelis duomenų centrus, kadangi tos elektroninio pašto sistemos privalo būti patikimos, kadangi dauguma verslų naudoja elektroninį paštą kaip vieną pirminių savo komunikavimo kanalų. Tai paprasčiausias atsakymas, ko gero būtų, kur ta paslauga sukasi, tai debesų tiekėjo duomenų centruose, kažkokiuose, nežinau, serverių eilėse. Konkrečiai įvardint, kur vat mano tas laiškas guli, parodžius pirštu į kurį tai serverį, na, galbūt ir būtų įmanoma, galbūt ir nebūtų įmanoma.

Jo, panašu, kad būtų labiau neįmanoma to padaryti.

Kitaip sakant, debesų kompanijos, platformų tiekimo, Cloudinės kompanijos, jos net nelabai ir įsipareigoja labai aiškiai jums įvardint kiekvienu momentu, kur yra jūsų informacija. Tai gali tai sukelti kai kam tam tikro nerimo galbūt, na, mano duomenys skraido kažkur ir aš nežinau, kur jie yra. Kaip tai galima būtų paaiškinti tam paslaugos gavėjui?

Nežinau, padetalizuok.

Tai dalinai taip, mes negalim visiškai besti pirštu ir pasakyti, kad mano informacija yra va šitame kietame diske, šitame serveryje. Bet debesų, Cloudo, tiekėjai paprastai įsipareigoja, kad klientų duomenys liks kažkokiam konkrečiam regione, tai yra kažkokioje konkrečioje šalyje. Kartais būna taip, kad Cloudo tiekėjai turi porą regionų, kurie yra tarpusavyje apjungti, pavadinkim suporuoti, ir tarp jų vyksta duomenų apsikeitimas, bet jis paprastai yra, na, toks permatomas ir vartotojui visiškai nefiksuojamas tam, kad debesų paslaugų tiekėjas galėtų pats užtikrinti tos sistemos tęstinumą, jeigu kartais būtų kažkokia kritinė avarija tam regione. Tai, jeigu mes kalbam apie tą lokaciją, kiekvienas servisas, jeigu pažiūrėsim Cloudo tiekėjo dokumentaciją, prie jo bus parašyta, ar jisai yra pririšamas prie kažkokio regiono, ar jisai yra globalus ir jisai veikia per kelias šalis, per kelis žemynus netgi. Ir su kai kuriom paslaugom mes tada tiksliai galim žinoti, kad mūsų duomenys yra, na, sakykim, Europos Sąjungos viduje. Jeigu kalbam apie „Azure”, tai yra du regionai, kurie yra tarpusavyje suporuoti – West Europe ir North Europe – ir mes žinom, kad dauguma tų servisų, kurie mums yra aktualūs, jie nepaliks Europos Sąjungos ribų.

Kviečiame peržvelgti ir 2 dalį

Other related stories

News

Centric Talks. Debesų kompiuterija (2 dalis)

IT specialistams svarbu gebėti paprastai paaiškinti sudėtingus dalykus

Working at Centric

All vacancies

DevOps & Cloud Engineer

DevOps and Cloud Support Engineer