Centric Talks. Kodėl studentai renkasi praktiką Centric Lietuvoje?
Sveiki visi. Šiandien ir vėl sveikinasi su jumis „Centric IT Solutions Lithuania“. Aš esu Agnė. Mes tęsiame savo „podcastų“ seriją. Turime šiandien savo trečiąjį pokalbį ir pokalbis bus labiausiai įdomus ir labiausiai aktualus jauniesiems mūsų IT rinkos dalyviams. Greičiausiai, studentams ir tiems, kurie dar tik planuoja pradėti savo karjerą, t.y., ieško pirmųjų savo praktikų. Na, o kas gi geriau gali papasakoti apie praktikas, jeigu ne patys esami arba buvę praktikantai. Tad skubu šiandien pristatyti kolegas, kurie dalinsis savo patirtimi. Su mumis šiandien yra Dovilė, mūsų pirmoji iš tikrųjų „Centric“ praktikantė, šiai dienai jau darbuotoja. Taip pat yra Kristupas – visai šviežiai pabaigęs praktiką ir nuo rugsėjo pas mus dirbantis. Ir Martynas, naujausia, sakyčiau, mūsų komandos dalis. Berods, keletą savaičių tiktai atlikinėji praktiką.
Taip. Antra savaitė.
Antra savaitė. Tai šaunu. Truputėlį pristačiau jus, kiek jau laiko esat su mumis, tai prašysiu dabar pačių prisistatyti plačiau. Ką studijavot, kokios tos jūsų praktikos, kuo baigėsi tos praktikos. Ir ką norėtumėt papasakoti apie save. Tai, Martynai, galbūt tu ir pradėk.
Tai sveiki. Esu Martynas Goberis. Mano kelias į IT pasaulį toks šiek tiek gal net netradicinis. Nes šiaip esu elektronikos inžinerijos studentas. Labiau prisiliečiu prie tos „metalinės“ dalies, ne „softerio“ dalies. Bet laisvu metu pradėjau programuoti, pradėjau domėtis IT technologijom ir „here I am“. Tiesiog atradau savo kelią.
Ir dabar tu praktiką atlikinėji.
Jo, atlikinėju praktiką, dabar jau antra savaitė eina. Nuo šio mėnesio pradžios.
Aha. Ir berods, jeigu teisingai pamenu, tavo praktika yra „Security“ srityje?
Taip. Aš esu analitikas arba saugumo operacijų centro analitikas, na, praktikantas dar. Dar nesu darbuotojas.
Labai įdomu. Tikiuosi, galėsi mums truputėlį dalykų iš „security“ papasakoti.
Minimaliai.
Kiek leidžia. Taip, Dovile. Papasakok savo istoriją. Tikrai pirmoji mūsų praktikantė. Jeigu teisingai pamenu, 2019 metų pradžioje startavai, taip?
Greičiausiai, metų neatsimenu. Bet taip, buvau viena iš trijų pirmųjų praktikančių. Atėjau į „Data Science“ skyrių. Tuo metu studijavau Taikomąją matematiką ir čia atlikau savo baigiamąją praktiką. Galiausiai nusprendžiau pasilikti, nes man patiko darbovietė bei žmonės, bei projektai čia vykdomi ir dabar studijuoju taip pat dar magistro studijas, kurios vadinasi „Artificial Intelligence Informatics“, irgi KTU fakultete. Universitete, turiu omeny. Bet taip, gal tokie pagrindiniai faktai apie mane tokie būtų.
Ir šiai dienai jau esi tikrai nebe praktikantė.
Ne, ne, ne. Duomenų mokslininkė.
Duomenų mokslininkė. Taip, Kristupai, visai neseniai tavo praktika pasibaigė, tai papasakok, kokia buvo vasaros praktika ir ką veiki po jos.
Mano praktika irgi prasidėjo nuo to, kai KTU universitetas paskelbė praktikų dienas ir nusprendžiau, kadangi vis tiek pandemija, per daug veiklų nėra, suaplikuoti į kelias įmones. Atsirinko mane „Centric IT Solutions Lithuania“ ir po trijų mėnesių pavyko likti ir dirbti kaip darbuotoju.
Kokios tavo pareigos šiandien?
Šiuo metu esu jaunesnysis programuotojas, oficialiai vadinant.
Super. Grįžkim truputėlį prie praktikų ir prie to momento, kai rinkotės įmones, į kurias aplikuoti. Vis tiek, manau, truputėlį prasiskanavot tas įmones, bet kur CV tikrai nesiuntėt. Papasakokit įspūdžius – į ką atkreipėt dėmesį, kokia turėjo būti ta įmonė, kad pagalvotumėt: „čia aš norėčiau pradėti statyti savo karjeros pamatus“. Kristupai, galbūt tu.
Sunku labai pasakyti pagal ką atsirinkau, kadangi tiesiog rinkausi iš pateiktų per praktikos dienas ir kas užkabino. Žiūrėjau į didesnes įmones ir gal labiau tarptautines, kad nebūtų tik Lietuvoj įsikūrę ir tokios kaip „Centric IT Solutions Lithuania“. O daugiau didelio prioriteto, kad būtent to noriu, kad būtų įmonėje, neturėjau, kadangi vis tiek viskas šviežia man dirbant įmonėj naujoj, tai neturėjau tokio kaip būtent dėl ko.
Ir tai buvo pirmoji tavo praktika?
Taip. Visiškai pirmoji.
Kelintam tu kurse buvai?
Dabar trečias kursas.
Dabar trečiam esi, tai buvai tada pabaigęs antrą kursą.
Jo, baigiau antrą kursą, kai pradėjau praktiką.
Kas tau, Dovile, svarbu buvo renkantis įmones?
Aš kai matematiką studijavau, labai girdėjau daug tokių siaubo istorijų apie praktikas, kur žmonės nueina ir įmonėje visgi nesupranta, ką turi veikti matematikas ir atlikinėja tokius darbus, kurie susiję su labiau kokiomis nors dokumentacijom arba „Exceliu“ ir nieko įspūdingo. Tai aš tikrai žinojau, kad noriu, jog mano praktika būtų susijusi su projektais, kurie būtų pritaikomi arba dirbtiniam intelekte, arba kad ir su mašininiu mokymu ir panašiomis sritimis bei būtų glaudžiai susiję su matematika. Ir kitas dalykas, iš tikrųjų labai svarbus, yra pats vadovas. Kad tavo vadovas turėtų tą išsilavinimą, kurį galbūt ir tu turi arba kurio tu norėtum ateity siekti. Kad pozicija užimama būtų tokia, kaip ir tavo siekiamybė.
Tai tu, kai rinkaisi praktiką, žiūrėjai ne tik į įmonę, bet ir į tai, kas bus tavo praktikos vadovas?
Taip, taip. Vis tiek turi būti autoritetas ir, tam tikra prasme, tu turi galėti įsivaizduoti save jo vietoje ir, jeigu įsivaizduoji arba bent jau galvoji, kad norėtum įsivaizduoti, tai tada manau, kad visai verta pabandyti. Bet jeigu matai, kad to darbo, kurį žmogus dirba, negalėtum atlikti, tai net ir neverta atlikt praktikos.
Dovilė iš tikrųjų palietė labai svarbią, sakyčiau, praktikos dalį – tai yra praktikos vadovas – žmogus, kuris nuolatos dirba su tavimi ir yra pagrindinis mokytojas. Mes tuoj pat prie to sugrįšim. Tik noriu dar iš Martyno išgirsti, kas tau buvo svarbu, kai rinkaisi įmones.
Šiaip apie „Centricą“ aš sužinojau iš „podcasto“, nes pats pažiūrėjau „podcastą“ ir....
Ir dabar pats „podcaste“ šneki.
Jo, dabar pats esu „podcaste“. Realiai mano pirmasis „Centric‘o“ įspūdis buvo, kad tokia proaktyvi kompanija ir ji stengiasi dalintis tomis žiniomis. Kas, aš manau, IT pasaulyje yra kertinis akmuo, kad yra „community“, čia angliškai išsireiškiu, bet yra „community“. Ir dėl to stiprus yra IT pasaulis, kad dalinasi informacija, kurią turi visi. Nėra slaptumo tokio didelio. Tai man tas patiko. Kažkaip pagalvojau įmonės vertybės sutampa su mano vertybėm ir aplikavau į „Centric‘ą“. Tai vienintelė kompaniją į kurią aplikavau ir, iš tikro sėkmingai, pasirodo.
Supratau. Tai tavo kertinis momentas buvo vertybės ir būtent atvirumas, dalinimasis žiniomis.
Taip. Man tas patiko, aš jau dirbau kaip inžinerijos asistentas, tad man nebuvo tikslo kažkur kitur praktikos ieškotis. Aš norėjau IT, bet man turėjo įmonė atitikti mano galbūt vertybes. Pasisekė.
Labai teisingas požiūris iš tikrųjų. Kai įmonės vertybės ir darbuotojo vertybės atitinka, mums paprasčiau siekti bendro tikslo. Martynai, užduosiu truputį gal intriguojantį klausimą, o pats sutiktum būti praktikos vadovu?
Taip. Jeigu jausčiau, kad turiu pakankamai kompetencijų, tai žinoma. Kodėl gi ne? Nes vėlgi – reikia dalintis tomis žiniomis, kurias sukaupi. Negali jas laikytis visą gyvenimą ir niekam neperduoti. Tai, manau, kad taip.
Gerai. Šitą pasižymėsim mes. Kitiems metams atsiminsiu, kai ieškosim praktikantų ir praktikos vadovų. Tęskim tada apie praktikos vadovus, nes turim labai įdomią situaciją mes. Dovilė – pirmoji mūsų praktikantė ir jau spėjus pati pabūti praktikos vadove. Dovile, truputėlį išplėsk savo mintį apie praktikos vadovą ir pasidalink įspūdžiais ne tik, kas tau pačiai buvo svarbu būnant studente praktikos vadove, bet ir kai tu buvai praktikos vadove. Ar pasikeitė tavo požiūris? Kaip vyko viskas? Įspūdžiai tavo?
Galbūt nėra tiek daug įspūdžių, tas požiūris nelabai pasikeitė, manau, bet buvimas kitoje visai pozicijoje iš tikrųjų yra rimtesnis iššūkis negu būti praktikante. Man asmeniškai atrodo, kad išmokti palaikyti tokį santykį su žmogum, kad jisai jaustų tokį didelį pasitikėjimą, jog nebijotų tavęs nieko paklausti, būtų atviras ir galėtų su tavim atvirai išreikšti savo nesėkmes bei sėkmes. Labai svarbu išugdyti tokį ryšį ir tai ne visada yra labai lengva. Labai svarbu atsirinkti tokį žmogų, kuris sugebėtų su tavim taip gražiai komunikuoti. Tai ta patirtis, iš tikrųjų, buvo labai naudinga, bet asmeniškai man naudinga buvo tokiu labiau socialiniu ryšiu negu kiek kažkokiais techniniais dalykais. Na, tikiuosi ir tai merginai buvo labai naudinga.
O kaip tu ruošeisi būti praktikos vadove? Turiu omeny, ar turėjai iš karto suplanavus kažkokį planą, ką išmoks tavo ugdytinis, ar kažkokių papildomai „social skills“ bandei išmokti, ar kažkokių gudrybių?
Jo. Tai iš tikrųjų tai galvojau pradžiai rinktis tarp dviejų dalykų – arba daryti viską labai „strict“, kad bus labai griežta, jog bus planas ir terminai, „deadlines“, kas turi būti pasiekta po kažkurio laiko. Bet, galiausiai, pasitarus su savo ugdytine nusprendėm, kad viską geriau darom laisviau. Darom taip, kad žmogus mokytųsi savo tempu ir, kad nejaustų jokio spaudimo, kad nebūtų perdegimo, kad spėtų susidoroti ir su mokslais, ir su praktika. Labiau tokį palaikėm, galima sakyti, emocinį gerbūvį, kad ir kaip sekasi ar nesiseka, progresą matavom pagal žmogų. Ir jeigu reikėdavo padėti, tai aišku, padėdavom. Tai nebuvo nieko „strict“, galima taip sakyti. Visą laiką dar pabrėždavom „knowledge sharing“ sesijas. Dalindavomės tiek su ja, tiek ir jos prašydavom dalintis su mumis, kad ir jau žinomais dalykais, bet, kad mes galėtumėm ją pataisyti, jeigu kažkas yra ne taip ir panašiai. Tai sakau, viskas buvo paremta tuo, kad žmogus neperdegtų ir tuo pačiu, kad kuo daugiau pasiimtų iš mūsų.
Tu sakei „mes“ – tai visai komanda buvo labai įsijungusi į ugdymą praktikantės?
Taip. Tikrai ne aš viena buvau. Aišku, užduotis, kad viskas vyko per nuotolinį būdą, buvo truputį gal sunkiau negu būtų, jei būtume visi gyvai. Bet visgi pavyko. Vis tiek mes su komanda esame artimi, tai praktikantus įterpiam į visą komandą, ne tik su vadovu bendraujam.
O kokius dažniausiai klausimus gaudavai kaip praktikos vadovė iš praktikantės?
Iš pat pradžių, galiu pasakyti, jog atrodo, kad praktikantai nori viską padaryti patys. Aš jau viską žinau, aš sugebėsiu ir tada, kai jau savaitę nesugeba padaryti uždavinio, tada ateina ir prašo, sako kažkas čia negerai. Bet kai esi gyvai ofise, žmogus klausia kas dešimt minučių tavęs dalykų ir tas yra labai smagu. Ir labai matosi, kad žmogus nori greičiau atsakymą sužinoti negu, kad šiaip sužinotų. Tai kokių klausimų? Dažniausiai techninių klausimų.
Bet čia, manau, galim pabrėžti labai svarbų dalyką ir perduoti labai svarbią žinutę, kad jeigu praktikos vyksta nuotoliu, tai studentai neturėtų bijoti klausti, bijoti rašyti, vengti, galvoti, gal aš čia pats. Nes nuotolis yra tiesiog kitoks bendravimas.
Jo. Nes tada per savaitę vieno susitikimo neužtenka. Jis turi būti nuolat „ant“ komunikacijos.
Ir tau, kaip praktikos vadovei, tas nesudarytų kliuvinių kažkokių, kad, na tarkim, mes „Teamsus“ naudojam vidinei komunikacijai, kad tau dažniau parašytų ugdytinis.
Ne, ne, ne. Mes labiau mėgstam susiskambinti, iškomunikuoti tą žinutę ir tada greičiau per penkias minutes užsibaigti viską ir viskas.
Vieną labai svarbią žinutę pabrėžiam – studentai, klauskit, klauskit, klauskit. Praktika yra tam, kad klaustumėt ir išmoktumėt. Martynai, Kristupai, jūsų įspūdžiai iš darbo su praktikos vadovais. Ko jūs dažniausiai klausiat ar klausdavot ir kokia jums buvo didžiausia nauda dirbant su praktikos vadovu?
Tai aš gal tada pradėsiu. Klausimai, kaip ir Dovilė minėjo, pagrinde būdavo iš techninės pusės, kad kažkas nesigauna. Tiesiog, kad labai neužsisėdėt prie to paties dalyko, geriau iš karto pasiklausti, kad aiškiau viskas būtų. Ir pati komunikacija – sunku iš tikro būdavo kartais, kadangi dar kai praktiką atlikau buvo griežtesni reikalavimai, tai ir ofise žmonių mažiau būdavo, ir pats praktikos vadovas pakankamai retai atvykdavo į ofisą. O man kaip tik, kai pirma darbovietė, atrodo labiau „exciting“ būti ofise negu dirbti iš namų.
Pritarčiau labai ir siūlyčiau nebijoti mentoriaus klausti. Tiesiog, kas tave domina, klausk. Tam yra praktika. Ne be reikalo čia žmonės mokosi. Ir kadangi dabar hibridinis būdas darbo yra populiarus, tai arba iš ofiso, arba iš namų, tai šiaip, manau, praktikantams reiktų stengtis iš ofiso dirbti, nes tikrai vien iš kolegų bendravimo, iš jų informacijos dalinimosi labai daug sužinai. Kiekviena smulkmena yra svarbi, jeigu tave domina karjera toliau toje srity.
Žodžiu, klauskit.
Taip, klauskit kuo daugiau.
Papasakokit tada truputėlį, kad ir trumpai, apie tai, ką konkrečiai veikėte praktikos metu. Turiu omeny, kokias užduotis gavot, galbūt prie kokių projektų dirbot ar mokėtės kažkokių dalykų? Toksai trumpas „overview“, kaip ta praktika atrodė arba vis dar atrodo?
Iš pradžių, kai tik pradėjau praktiką, įsivažiavimui praktikos vadovas į įmonės projektą dar iš karto neprijungė. Na, kad negaučiau per daug iš karto informacijos, tai įsivažiavimui mini projektuką davė pasidaryti, kad pradžia būtų. O paskui nieko nelaukęs prijungė ir prie pačio pagrindinio projekto, prie kurio ir šiuo metu dirbam su kitais programuotojais.
O tas projektas yra, papasakok, čia ne visi žino gal?
Projektas vadinasi „Metis“. Tai įmonės puslapis, kuriame yra įvairios funkcijos, tokios, kaip, tarkim, pagrinde, aš kaip supratau, „Metis“ buvo sukurtas kaip internetinė, galima sakyti, biblioteka. Taip pat kalendorius, kur būtų galima fiksuoti įvairius „eventus“, įvykius. Ir ypač, kai prasidėjo pandeminis laikotarpis, kad būtų lengviau fiksuoti, kas dirba iš namų ir kas dirba iš ofiso.
Kas labai svarbu yra. Supratau. Tai yra projektas prie kurio tu dirbai praktikos metu ir prie kurio toliau dirbi kaip darbuotojas.
Taip. Tikrai taip.
Dovile, ką tu veikei per praktiką?
Aš asmeniškai dirbau prie prekybos parduotuvių, prekių rekomendacinių modelių kūrimo. Mano praktikantė, tuo tarpu, kūrė „chatbot‘us“, kas yra lietuviškai pokalbių robotai, kurie būtų panaudojami pas mus įmonėje „service desk“ problemoms ir iššūkiams spręsti. Bet taip pat esame daugiau praktikantų turėję. Kiti praktikantai galėdavo pasirinkti arba darbą su signalų apdorojimais, arba su vaizdų apdorojimais taip pat. Tai galima sakyti, tokios pagrindinės sritys.
O kokiais įrankiais išmokai naudotis praktikos metu arba bent jau pramokai?
Tai, be abejo, „Python‘as“ – mūsų pagrinde naudojama programavimo kalba. Bet taip pat ir „Git‘as“. Tai gal tokias dvi išskirčiau. Kas labai padeda versijavimo įrankis kontroliuoti darbą didelėse komandose, nes mokėti programuoti sau pačiam yra gana lengva, bet programuoti taip, kad kodo kultūra būtų aiški visiems ir kad žmonės lengvai galėtų paimti tavo kodą ir pernaudoti, suprasti, kas vyksta greitai ir panašiai, tai visai kitas menas, kurį taip pat reikia išmokti ir susitarti tuos standartus.
Supratau. Martynai, tavo įspūdžiai šviežiausi.
Mano pirmos savaitės, tai daug ir nepramokau. Bet pradedu visą kelionę, davė koordinatorius apsiprasti su pagrindiniais įrankiais. Šiuo metu einu dabar kursus „Fortisiem“, tai analitikų naudojama pagrindinė programa. Taip pat davė porą tokių „fun“ užduočių su dešifravimu, su„network‘o“ paketo stebėjimu ir tokių ties lengvai apšilti, apsiprasti toje rolėje.
Tai ar daug ten yra tos labai slaptos informacijos?
Na, kol kas ne.
Žinai, negaliu atskleisti.
Susilaikysiu ties šiuo klausimu.
Susilaikysiu. Taip, tokie atsakymai, tikriausiai bus? Pakalbėjom truputėlį apie praktikas, bet grįžkime galbūt dar šiek tiek atgal apie praktikos pokalbius. Kiek ir man pačiai teko susidurti, labai dažnai praktikos pokalbis atrodo toks bauginantis dalykas, kai studentai jaudinasi labai. Kokie buvo jūsų įspūdžiai? Nes kai kurie, spėju, per nuotolį turėjo pokalbius. Dovilė, tikrai žinau, kad gyvai turėjo, nes me abidvi ir kalbėjomės tuo metu. Tai kokie buvo įspūdžiai? Ko bijojot ir ką galit tikrai paneigti, kad šito, tai jau tikrai neverta bijoti?
Jo. Iš pradžių, kai jau susisiekė su manim, kad įvyks tas vadinamasis interviu, tai, kaip ir minėjot, vyko nuotoliu. Atrodė, kad bus klausimas ir tada atsakymas. Bet, kai pradėjom kalbėtis, gavosi tokia lengva diskusija. Ne tai, kad kažkoks būtų griežtas interviu, kai užduoda klausimą ir tu atsakai – tiesiog diskutuoji. Iš pradžių uždavinėja įvairių klausimų. Nebūtinai iš techninės pusės. Šiaip. Kaip tu jautiesi? Ar kokie tavo lūkesčiai pas mus įmonėje? Ir paskui vėliau taip pat šiek tiek paklausė ir iš techninės pusės, kas būtų svarbu, jog būtų galima minimalius turint pradmenis aplikuoti į praktiką.
Supratau. Ar baisu buvo labai?
Iš pradžių, kai prisijungiau, tai šiek tiek. Bet kai supratau, kad čia tokia kaip diskusija, stresas nuslūgo ir paskui lengvai bendravosi.
Ar galėtum pasakyti, kad dėl to, jog pokalbis vyko nuotoliu buvo šiek tiek ramiau ir drąsiau?
Sunku pasakyti, nes gyvų interviu irgi neturėjau.
Neturėjai dar?
Jo.
Supratau. Na, tai palikime šitą nuspręsti tiems, kas turėjo visokius interviu. Dovile, tavo įspūdžiai ir dėl ko galbūt jaudinasi, ir dėl ko sakytum studentams tikrai nereikia jaudintis?
Bet kad aš ir nesijaudinau. Aš atsimenu, jog iš to interviu pokalbio išėjau tokia laiminga ir atsimenu, kad mes tiek daug juokėmės, nes tiesiog daug dalykų sutapo tarp mūsų vadovų ir manęs asmeniškai. Turėjom daug ką bendro. Turėjom daug temų, apie kurias galėjom kalbėtis. Tas buvo labai smagu – buvo jaučiamas ryšys. Bet šiaip, kai esu dabar ir pati vedusi tuos interviu, galiu pasakyti, jog pagrinde ne tiek vertinam technines žinias, nes studentas neateina, mes suprantam, su visu techniniu „package‘u“. Labiau tikrinam, kaip žmogus moka mokytis ir koks jo yra kritinis mąstymas bei pati jo asmenybė. Kaip jisai – ar iniciatyvus, ar nelabai? Tokius dalykus labiau bandome atskleisti per interviu, o jau kitus techninius dalykus galime ir išmokyti.
Tam praktika juk ir skirta – ateiti ir išmokti tam tikrus dalykus. Martynai, tavo įspūdžiai iš pokalbio.
Mano įspūdžiai labai panašūs kaip kolegų. Nes iš tikro nebuvo labai daug koncentracijos ties techninėm žiniom, bet šiaip, koks esi žmogus, kokie tavo tikslai būtent toje kryptyje, ką tu mokeisi, ką laisvalaikiu veikei ties tuo, nes, manau, neužtenka grynai universitetinio ar koleginio laiko. Reikia ir po paskaitų skirtis projektams ar kažkokiems savo tikslams. Tai va, koncentracija į tave kaip į žmogų ir kaip tu mokaisi. O mano patirtis buvo labai gera, nes aš atėjau, susitikau su dviem kolegomis inžinieriais.
Aš atsiprašau, gyvai viskas vyko?
Jo, gyvai. Ne nuotoliniu būdu man buvo. Buvo taip pat ir Edvinas, talentų ieškotojas, „recruiter‘is“. Tai trise susitikom ir labai lengvai, kaip su draugais bendravau. Jie su manim. Papasakojo tokių juokingų dalykų, kaip ir iš profesinės pusės, tokių lengvų. Tai šiaip atėjau, pasidalinom įspūdžiais, paplepėjom apie valandą ir viskas – tuo ir pasibaigė. Tikrai, manau, būsimiems praktikantams nereikia... baimę galbūt tik galvoje susikuri tu pats, panikuoji ir tada kiti žmonės jaučia, kad tu panikuoji. Reikia ateiti kaip su draugais pabendrauti.
Tiesiog pasišnekėti?
Tiesiog pasišnekėti, taip.
O žiūrėkit, dabar tok klausimas. Užsiminė Martynas apie vertybes. Kad tu pagal savo vertybes rinkaisi ar sutampa su įmonės vertybėmis. Jeigu studentas ateina į darbo pokalbį ir mato, kad jo vertybės truputėlį kertasi su įmonės vertybėmis, kaip jis turėtų elgtis? Ar jis turėtų sakyti, okay, gal aš kažkaip prisitaikysiu. Ar, jūsų nuomone, tokiu atveju reikėtų sau pripažinti, kad mums ne pakeliui ir čia nėra ta vieta, kur aš galbūt geriausiai savo potencialą atskleisčiau?
Na, sakyčiau, kad pirma reikia labai apsvarstyti tas vertybes. Ar jos yra laikinos? Galbūt nėra labai įsitvirtinusios tavyje? Galbūt tu pats pilnai neįvertini įmonės vertybių? Reikia labai apsvarstyti šį dalyką ir tada, aišku, galima visą laiką kreiptis į savo mentorių, koordinatorių ir su juo tiesiog padiskutuoti šia tema. Kur gali pakreipti tavo karjeros kelią ir praktikos kelią, kad tu save galėtum geriau realizuoti. Ir tiesiog geriau jaustumeisi.
Išties labai sudėtingas klausimas apie vertybes. Nes, aišku, jeigu jos yra tokios kritinės, tau tikrai svarbios vertybės, tai tikrai reikėtų keisti vietą ir ieškoti kitokios, kuri atitiktų tuos lūkesčius.
Taip. Paantrinčiau Dovilei.
Supratau. Turime du žmones, Dovilę ir Kristupą, kurių praktikos virto darbo pasiūlymais. Tai dabar jau jūs pasidalinkit savo išmintimi ir savo sėkme – ką gi reikia daryti, kokiu praktikantu reikia būti, kad praėjus tiems trims mėnesiams įmonė sakytų: „kertam rankom, liekam toliau dirbti kartu“.
Pagrinde reikia rodyti motyvaciją dirbti. Nes ką aš supratau būtent po praktikos „Centric IT Solutions Lithuania“, kad nereik turėt labai didelį techninį žinių bagažą, o užtenka parodyti, kad esi motyvuotas praktikantas ir nori toliau tobulėti šioje srityje.
Jo, labai geras atsakymas Kristupo. Dar galėčiau pasakyti, kad tas bendras ryšys su žmonėm, kad svarbu įsilieti į kolektyvą ne tik dirbti taip pat.
Na taip, kolektyvas iš tikrųjų yra labai svarbu, nes su kolektyvu didžiąją dienos dalį praleidžiame. Netgi sakoma, kad tampa kaip ir antra šeima. Dar truputėlį grįžkime prie mokymosi, bet jau ne praktikų, bet bendrine prasme. Dovile, tikrai žinau, kad esi dalyvavusi ne vienoje konferencijoje. Pasidalinkite savo įspūdžiais, kiek jau spėjote kartu su įmone sudalyvauti kažkur, pasimokyti. Nes mes visi puikiai žinom, kad mokslai nesibaigia pabaigus universitetą. Mokslai nesibaigia pabaigus praktiką. Mokslai tęsiasi, principe, visą gyvenimą.
Galiu pasakyti tokių išvažiuojamųjų konferencijų turėjome Lietuvoje gana daug. Užsieny turėjome tik Varšuvoje bei pačioj Olandijoj kelias. Daugiau turėjom susiplanavę, kurių negalėjome įvykdyti dėl koronos. Tai tas truputėlį buvo apmaudu, nes planavom keliauti į Bostoną. O pats mokymasis vyksta ne tik per konferencijas. Taip pat mes mokomės ir per „Coursera“ arba „Udemy“. Einame kursus, kai turime laisvo laiko. Turime vieną dieną per mėnesį pilną „learning day“ taip vadinamą. Per jas taip pat mokomės. Per „knowledge sharing‘us“ mokomės, jiems ruošiamės. Ir, jeigu kuriame naujienlaiškius, tai tada irgi reikia daug pasiruošti ir jiems pasimokyti.
Tokių didelių mokymųsi su savo komanda programuotojų dar neteko turėti. Bet ateity, dabar kaip tik lapkričio gale su programuotojų komanda vyksime į konferenciją Osle.
Smagu.
Pirma ir pakankamai greita kaip šviežiam darbuotojui.
O apie ką bus?
Tai konferencija, kur daug įvairių suvažiuos IT srities žmonių ir pranešimus skaitys.
Supratau. Martynai, ar tau teko be darbo su mentoriumi spėti dar ir kokius kursus išklausyti čia?
Būtent dabar klausau su pagrindine mokymosi platforma kursus. Bet čia tokie privalomi, nes kitaip nesuprasi, ką darai.
Taip, taip, taip.
Tai nėra kažkokia konferencija.
Supratau. Na ir pabaigai. Iš tikrųjų prieš pradėdami filmuoti, čia taip smagiai įsikalbėjome apie knygas, o dabar dar pabaigoje ir perėjome prie mokymosi. Tai norėčiau paprašyti kiekvieno studentams, mūsų klausytojams, parekomenduoti kažkokią knygą paskaityti – galbūt grožinę literatūrą, galbūt kaip tik labai techninę specifinę su specialybe susijusią, galbūt kokius kursus labai gerus praklausėt ir sakysit: „va, šitus praklausykit“. Na, bet ką žinių praplatinimui, švietimui. Tai, kam šauna į galvą pirmam, ką parekomenduotumėt?
Čia yra puiki „Centric‘o“ bibliotekėlė.
Galit ir iš čia parekomenduoti kažką.
Čia ne viskas, turim ir daugiau.
Pas mus visi labai daug skaito. Pusė yra paimta.
Viena iš knygų yra Stephen Covey „Seven Habits of the Highly Effective People“, tai „Septyni efektyvių žmonių įpročiai“. Šią knygą skaičiau ir, manau, dauguma sėkmės knygų yra grįsta būtent šita knyga. Ji vos ne yra savišvietos biblija. Rekomenduočiau šitą knygą. Tikrai ji labai stipri ir būtent, kai kalbėjau apie proaktyvumą, iš šitos knygos šitą terminą sužinojau ir akcentuoju visur, kad proaktyvumas – imtis daugiau veiksmų negu tau reikia.
Negu tau priklauso. Tikrai galiu paantrinti dėl tos knygos. Pati skaičiau. Man labai patiko. Tai du balsus turi. Dovile.
Aš gal parekomenduočiau labiau iš techninės pusės - „The Hundred-Page Machine Learning Book“. Lygiai taip pat turime savo bibliotekoj. Tai toks labiau kaip vadovėlis, kaip konspektas visiems, kurie jau pasibaigę mokslus, bet tiesiog dirbant ar norint prisiminti. Labai „consice“ informacija sudėta. Ir beveik apie viską, ką verta žinoti. Tikrai rekomenduočiau atminimui arba pasikartojimui, jeigu jau pasibaigėt mokslus arba dar mokotės. Nesvarbu.
Ačiū, Kristupai, ką tu rekomenduosi?
Aš nuvilsiu mūsų klausytojus, nes šiuo metu nesu labai didelis mėgėjas knygų. Per pastarąjį laiką nelabai ir teko skaityti kažkokios knygos.
Bet galbūt kažkokį „podcastą“ išklausei įdomų? Tiesiog, kas šauna į galvą?
Sunkiai kažkas dabar ir šauna į tą galvą.
Tai žiūrėkit, sutarkim taip, kad jeigu jums įdomu, ką Kristupas gali parekomenduoti, parašykit mums per „Facebook“ ir mes tada parašysim Kristupo rekomendaciją. Apsvarstys Kristupas, ką geriausio yra išgirdęs ir tada parašysim, parekomenduosim. Kolegos, ar turit dar ką pridėti, perduoti studentams apie praktikas? Patarimų, įžvalgų, bet ko? Tiems, kas dar tik planuoja savo pirmuosius žingsnius IT karjeros srityje.
Nebijoti klausti. Nebūtina iš karto siųsti savo CV. Galima tiesiog susisiekti su „recruitment‘u“ ir padiskutuoti apie praktikos vietą. Apsižiūrėti, išsiaiškinti, ar tau tiks ta vieta, ar tave traukia ta vieta. Ir tada, gerai apsvarsčius bandyti aplikuoti.
Gal dar kitas dalykas būtų – žinoti, kas tau patinka ir kas tau nepatinka. Nes tada lengviau mes įmonėje interviu atlikinėtojai galime nuspręsti, ar tau visgi šita vieta padės siekti to, ko tu nori, kas tau patinka, ar ne. Tai taip pat padeda rasti bendrą kompromisą tarp studento ir mūsų.
Na, ir aš pridėčiau, kad nebijot naudotis internetiniais resursais, nes praktiškai visos kompetencijos, kurias galima išmokti yra internete. Naudokitės ta proga.
Tai ačiū labai kolegoms už pokalbį. Ačiū už pasidalinimą savo įspūdžiais. Ačiū visiems, kas žiūrėjo, kas klausė. O studentus, kurie tik planuoja pradėti savo pirmuosius žingsnius IT srityje, tikrai raginu ir drąsinu parašyti mums. Mūsų kontaktai tikrai yra visuose mūsų socialiniuose tinkluose ir mūsų puslapyje internetiniame. Parašykite visus jums rūpimus klausimus, atsakysime ir, labai tikiuosi, kad susitiksime ateinančiuose praktikos pokalbiuose. Ačiū.
Ačiū.
Ačiū ir iki.
Viso.
