Drąsūs, greitai priimantys sprendimus, nebijantys išsakyti savo nuomonę ir įvardinti lūkesčius. Mėgstantys gauti nuolatinį grįžtamąjį ryšį, jausti augimą, tačiau paveikti socialinių tinklų ir technologijų amžiaus, mažiau linkę į komandinį darbą, gyvą bendravimą – taip darbdaviai atsiliepia apie jaunąją kartą, rašoma Kauno technologijos universiteto (KTU) parengtoje publikacijoje. Kas motyvuoja šiuolaikinius jaunuolius? Kokias sąlygas darbe jie kelia? Ar lengvai susidoroja su iššūkiais, o gal priešingai – bijo imtis atsakingų užduočių ir klysti?
Jei nemato karjeros perspektyvų – ieško kito darbo
Anot platformos „Glassdoor“ vyr. ekonomisto Andrew Chamberlaino, jaunesnieji Y ir visi be išimties Z kartos atstovai drąsiai reikalauja įvairių privilegijų ir lengvatų, apie kurias prabilti ankstesnių kartų atstovams būtų atrodę per daug įžūlu.
Darbdavių teigimu, jaunuoliai vertina aiškumą apie karjeros galimybes, atlikto darbo įvertinimą, o jei jų poreikiai netenkinami – jie dažnai praranda motyvaciją. Be to, Z kartos atstovai nebijo keisti darbo vietos ir daro tai dažniau nei vyresnieji.
„Jaunąją kartą darbe motyvuoja galimybė išmokti ko nors naujo ir ekspertiškumo kėlimas. Visos papildomos naudos, įskaitant finansines, taip pat yra svarbios, bet teigiamų rezultatų ilgalaikėje perspektyvoje neduos, jei jaunas žmogus neturės augimo galimybių įmonėje“, – pastebi „Hollister Lietuva“ generalinis direktorius Michael Brennan.
Tam, kad jaunesnioji karta nori greito augimo, pritaria ir „Centric IT Solutions Lithuania“ darbdavio įvaizdžio specialistas Ernestas Bacevičius. Pasak jo, dažnu atveju tai gali būti ir išėjimo iš darbo priežastis, jeigu įmonė nesuteikia augimo taip greitai, kaip norisi.
„Iš jaunos kartos dažnai išgirsti, kad jiems reikia laisvės, lankstaus darbo grafiko, – sako E. Bacevičius. – Jaunuoliams reikalingas ir žinojimas, kad jie yra svarbūs bei išgirsti. Darbo kultūra taip pat ypatingai reikšminga, kitaip jauni darbuotojai gali pradėti spurdėti savo darbo kėdėje“.
Būtina įvertinti kitokius darbo metodus
Darbdaviai pastebi, jog lyginant su kitomis kartomis, Z karta sugeba apdoroti žymiai daugiau informacijos per tą patį laiką. Standartinis užduočių pateikimas jaunajai kartai – neveiksmingas, jiems labiau patinka mokytis darant ir sprendžiant problemą.
„Įmonei labai svarbu keistis ir augti kartu su jaunąja karta – diegiant technologijas, keičiant procesų valdymą, pasiūlant patrauklias komunikacijos priemones“, – tikina „Hollister Lietuva“ generalinis direktorius.
„Centric IT Solutions Lithuania“ darbdavio įvaizdžio specialisto teigimu, vyresni darbuotojai geriau išmano laiko planavimą ir turi geresnį supratimą apie atsiskaitymą už atliktus darbus, stengiasi visur būti laiku. Tuo tarpu jaunoji karta mėgsta savo darbo dieną dėliotis laisvai, rytą pradėti vėliau, nenori būti pririšti prie griežtų darbo valandų.
„Jaunosios kartos darbuotojai darbštūs ir kūrybingi, tačiau negali ilgai išlikti vienoje vietoje ir netgi susiduria su sunkumais, kai reikia susikaupti ilgesniam laikui“, – sako E. Bacevičius.
Visgi jei darbdavys pasitiki jaunu darbuotoju ir įmonėje vyrauja atvirumo, pasitikėjimo politika – jauni žmonės gali būti labai efektyvūs, atnešti verslui gerų rezultatų.
„Jie yra linkę į greitą analizę, skirtingų situacijos sprendimo būdų paiešką ir nori bandyti. Svarbiausia – tinkamas santykis su tiesioginiu vadovu, reguliarūs asmeniniai (angl. one to one) pokalbiai ir atgalinis ryšys. Jaunas darbuotojas nebijo klysti, bet įvertinimo trūkumas, tolimesnių tikslų išsigryninimo stoka gali labai pakenkti tokio darbuotojo motyvacijai“, – teigia M. Brennan.
Anot jo, neretai jaunas darbuotojas gali būti labai nedrąsus, kai sprendžiami verslo klausimai grupėje, tačiau sugeba pateikti puikių ir efektyvių sprendimų, jei ta užduotis yra performuluojama ir pateikiama individuliai.
„Kasdienėse situacijose taip pat jaučiami skirtumai. Vyresnieji kolegos gali paskambinti ir kelis kartus per dieną, kad aptartų svarbius klausimus, suderintų aktualius veiksmus. Jaunas darbuotojas beveik niekada nepaskambins – jis mieliau renkasi žinutes kaip komunikacijos įrankį“, – tikina M. Brennan.
Labiau rūpinasi savo emocine sveikata
Pasirinkimo laisvė, pasak M. Brennan, yra labai stipriai išreikšta ir sveikintina jaunosios kartos savybė. Tačiau tai turi ir neigiamų pasekmių.
„Kartais nekantrumas, skubėjimas pasidaryti savo išvadas neatneša norimų rezultatų. Tuomet jaunas darbuotojas labai lengvai nusivilia esamu darbdaviu ir tikisi, kad jį pakeitus problemos išsispręs. Visgi dauguma psichologų atkreipia dėmesį, kad reikėtų pradėti nuo savianalizės ir atsakymų sau pačiam – ko aš, kaip jaunas žmogus, noriu, kokie mano siekiai? Ne tik trumpalaikiai, bet ir ilgalaikiai“, – sako M. Brennan.
Kauno technologijos universiteto (KTU) Karjeros ir paslaugų centro psichologas Eimantas Lukoševičius atkreipia dėmesį, kad vyresnieji (ne visi, bet didesnė dalis) gali lengviau įvardinti, koks darbas jiems patinka ar nepatinka, kokias užduotis atlikti sekasi gerai, o kokios kelia sunkumus, kokie metodai ir turimi įgūdžiai padeda atlikti darbą. Tuo tarpu jaunesnio amžiaus asmenys neretai vis dar ieško atsakymų į šiuos klausimus.
„Kartais susiduriu su vyresnių darbuotojų nuomone, kad jauni darbuotojai – labiau psichologiškai pažeidžiami darbe nei vyresnieji, nes šie dažniau kreipiasi pagalbos į psichologus. Vis dėlto, konsultuodamas dirbančius studentus ir jaunus specialistus pastebiu, kad jie neretai kreipiasi pagalbos nebūtinai turėdami kažkokių didelių sunkumų darbe arba dar net neturėdami darbo bando rasti atsakymus į jiems rūpimus klausimus. Pavyzdžiui, ieško informacijos, kaip padidinti savo produktyvumą, rekomendacijų apie viešą kalbėjimą, kaip reikėtų spręsti konfliktines situacijas, kaip atpažinti, kada darbas neteikia pasitenkinimo ir sukelia per daug streso“, – sako E. Lukoševičius.
Psichologo teigimu, tai tikriausiai tik rodo tendenciją, kad jauni asmenys yra linkę ieškoti būdų, kaip užkirsti kelią problemų atsiradimui darbe, kaip pasirūpinti savo emocine sveikata.
Praktika – ne „iš reikalo“
Jau ne vienerius metus KTU organizuojamose „WANTed“ karjeros dienose dalyvaujančių įmonių atstovai pastebi, kad studentai labiau linkę ieškoti sau patinkančios vietos dirbti ar atlikti praktiką, kai kurie bendrauja dar drąsiau nei prieš keletą metų.
